Anksčiau labai mėgdavau skaityti kitų tinklaraščių post’us kur autoriai rašo kokią programinę įrangą naudoja. Patikdavo, nes vis rasdavau kokių nors geresnių įrankių kurie didindavo produktyvumą.
Ankstesniuose mano straipsniuose galima rasti kokias programas naudojau 2013 metais arba kokias programas naudojau 2010 metais.
Dabar, po daugiau nei 10 metų programavimo, lyginant praėjusius įrašus mano programų stackas labai minimalistinis.
Ką darau tik įdiegęs OS
Pats pirmas dalykas ką visada padarau įdiegęs operacinę sistemą - ištrinu daugybę nereikalingų programų.
Taip ne tik taupau disko vietą (neženkliai), bet ir internetą (nes nereikia siųsti atnaujinimų), laiką (nereikia laukti kol atnaujinimai parsisiųs ir įsidiegs), bet dar programos neatsiranda šian bei ten (pavyzdžiui launcher’iuose).
Taigi - įdiegiam OS ir ištrinam visokius Thunderbird, žaidimus, muzikos grotuvus ir įrankius kurie nereikalingi.
Kokias operacines sistemas naudoju
Pirmiausiai turiu kelis kompiuterius.
Macbook’ą nes reikia PixelMator ir jokia kita programinė įrango jo formato neatidaro. Na ir kiek rečiau - Photoshop.
Turiu stacionarų kompiuterį ir keturis ekranus prie jo. Jame - naujausias Ubuntu.
Turiu žaidimų kompiuterį su Windows 10. Tik žaidimams skirtą.
Per 10 metų išbandžiau labai daug operacinių sistemų: Windows Xp / Vista / 7 / 10, Ubuntu pradedant 9 ir baigiant 17, Gentoo, Redhat, Fedora, Elementary OS, Debian.
Neturiu operacinėms sistemoms priekaištų ir niekam nieko rekomenduoju. Verta visas išmėginti, tikrai.
Dedikuota programinė įranga
Ko stengiuosi nenaudoti tai dedikuotų programų. Tokios programos, kurių WEB išvaizda perkelta į Desktop programas: Trello, Todoist, Skype ar kt.
O minusų tikrai daug. Disko vieta, interneto srautas, atnaujinimai ir pan.
Vienintelis tokių programų privalumas greičiausiai yra offline režimas. Bet daugelis SAAS’ų jau turi ir offline režimą.
Beveik viskas telpa į naršyklę
Daug kas dedikuotas programas naudoja, kad naršyklėje sumažinti vienu metu atidarytus tab’us. Aš kitaip sprendžiu šią bėdą - uždarau ko tai akimirkai nereikia.
Dažniausiai naršyklėje yra trys-šeši vienu metu atidaryti tab’ai.
Bene pagrindinė, mano, kaip programuotojo, programinė įranga - naršyklė. Tenka naudoti Chrome, Firefox, Safari naršykles. Pagrinde naudoju Chrome.
O jame jau pasileidžiu kada ką reikia: Trello (praėjusiame straipsnyje rašiau kaip aš naudoju Trello), Todoist, Google Calendar, Gmail, Gitlab, PivotalTracker ir pan.
El. pašto klientas
Kodėl nenaudoju el. pašto kliento? Nes naudoju kelis kompiuterius ir atrodo neprotinga visur diegti pašto klientą, prisijungimus išsaugoti. O Gmail’ą galima atsidaryti iš bet kur.
Tuo pačiu visas pašto dėžutes nukreipiu į vieną pašto dėžutę, kad nieko tikrintis papildomai nereikėtų.
O ir patį paštą stengiuosi tikrinti tik kokius 2-3 kartus per dieną. Anksčiau turėjau jam didelę priklausomybę.
Ir žinoma, būtinai reikia laikytis Inbox Zero principo.
Biuro programinė įranga
LibreOffice tenka atsidaryti labai labai retai. 95% laiko užtenka Google Drive ir esu juo labai patenkintas.
Kartais tenka dokumentus tvarkyti / patobulinti per mobilų įrenginį. O čia Google Drive yra puikus įrankis.
Google Drive laikau sutartis, finansų apskaitą, visokius planus, ataskaitas, dokumentacijas.
Vienas labiausiai atsipirkusių dokumentų - pavadinimu „Rekvizitai“. Labai patogu į vieną dokumentą surašyti savo banko sąskaitos numerį, individualios veiklos pažymėjimo numerį, adresus su pašto kodais ir pan. Praktiškai kas savaitę tenka atsidaryti šį dokumentą, kad kažkam tuos duomenis duoti.
Programavimui skirta programinė įranga
Terminalas - antra labiausiai naudojama programinė įranga. Apple Terminal arba Gnome Terminal čia pas mane visada atidarytas.
Reikia paskaityti naujienas? Surenku curl delfi.lt:80 | less ir… Ne ne, juokauju.
O terminale jau sukasi Tmux, Tmuxinator, Docker (su ElasticSearch, Redis, Memcached, Mysql ir Postgres), Zsh, VIM.
Redaktorius VIM? Ne.
Po 7 metų programavimo su VIM iškeičiau šį į kiek modernesnį - Sublime.
VIM yra super redaktorius! Ir tikrai jį naudoju gana stipriai serveriuose.
Man patinka, kad Sublime laikosi Ruby appsų principo - naudingas ir be nieko (angl. „useful by default“).
Tik įdiegi Sublime ir turi absoliučiai viską. Reikia kokio specifiškesnės sintaksės? Gali neišeidamas iš Sublime viską turėti. VIM’e teks eiti Github’o paieškų keliu.
Taip pat jeigu Sublime reikia kitokios temos ar kokio linter’io - vėlgi, viską gali turėti nepalikus redaktoriaus.
Todėl čia ir atsiranda didelė praraja - VIM yra superinis redaktorius, bet kad paversti jį produktyviu - reikės labai daug produktyvaus laiko išmesti konfigūracijai, paieškoms, tobulinimui.
Kaip ir daugelis, savo VIM konfigūracijas laikau GitHub’e. Su Sublime tokių dalykų daryti nereikės. Net ir labiausiai vaizduotę skatinančią platformą ant Sublime galima turėti per kelias minutes.
Tūkstantis BASH skriptų
Savo bin/ kataloge turiu kokį tūkstantį privačių ir viešų Bash skriptų. Mėgstu viską automatizuoti ir pamiršti.
Žinoma, stengiuosi ir serveriuose kuo daugiau visko automatizuoti. Pavyzdžiui asmeniniai projektai deployinasi automatiškai Gitlab’o pagalba, jeigu testai praeina.
Arba Nagios’as prižiūri daugiau nei 120+ taisyklių: serverius, svetaines, servisus ir pan.
Man visada įdomu paskaityti kitų žmonių tokius straipsnius. Taigi jeigu turite savo sąrašą - būtų įdomu sužinoti.
